parvaryti

parvaryti
1 parvarýti K, Rtr, NdŽ, 1, 1. tr. SPII53, Sut, MitII300, L, Grš, Žž, Vgr, Ul varant, genant priversti eiti namų link, parginti: Karves parvãrė namop pietų Btrm. Parvãro gyvį namo Dv. [Karvės] viena kitą parvãro ragais DrskŽ. Jaučius parvariaũ, gurban suvariau, velke ažušavau JT514. Su trūbais pradeda trūbyti, kada parvarýti, kada išvaryti LKT105(Lkv). Šventas Jurgi, ganyk, šventas Mikolai, parvarýk (meldžiamasi išleidžiant ganyti gyvulius) Krš. Kiškiai visi subėgs, ir su botagu parvarýsi namo (ps.) LKT364(Pv). Dabar anksti yra, neigi metas pekų parvaryti BB1Moz29,7. | prk.: Ta meilė išbėgs teip kaip paukštis – švilpt, i nebė[ra], i nebiparvarýsi anos Trk. ^ Jautį ir be vadžių parvarysi, o drigantą nei gaute nesugausi S.Dauk. | refl. tr., intr. NdŽ: Dar karves iš lauko parsivãrė, atsistoj[o] lovuko taisyt, kalt ir numirė Pv. Kurie gyvolius gano, parsivarýs numie par pokaitį Ms. Parsivarỹs piemuoj, tada reikia anas priimt Dv.refl. tr. atvykstant ar įsigijus parsigabenti ką varantis, genantis: Parsivãrė žentas (užkurys) karvę ir avių Drsk. Kažkurį vakarą parsivarėme gražią juodmargę ir pririšome prie virtuvės M.Katil. Keli ponai nuvažiavo, parsivãrė jautį, tą jautį liepė vedum papjauti Als.atvaryti, atginti: Ėmė avis iš žmonių, iš kažikur buvo parvãrę didliai daug Plt. | refl. tr.: Parsivãrėm į prūdą [išputusią karvę] ir pagelbėjom PnmŽ.Pns prievarta atvesti (ppr. suimtuosius): Parvãro atkeitę tus belaisvius Žr. | refl. tr.: Anus sugavo, parsivãrė pry klebono Vdk.priversti, išreikalauti, kad pareitų namo, grįžtų: Mama mum̃ visus šlapius parvãrė, čiut nelupė Mžš. | refl. tr.: Nueinu, susiieškau, parsivaráu numie [girtą vyrą] Skdv. Vaikai eidavom iš žydo savo tėvų parsivarýt ir parsivarýdavom Krs. Kitą kartą mamos nabaštikė parsivãrė [mane] su žabaru iš nibrės, metus paskiau nejau Krš. Atalėkė i parsvãrė namo [vaikus] Klt.priversti, kad grįžtų gyventi: Sodžiun su šakaliais neseka parvarýt [iš miesto] DrskŽ.priversti, kad atvyktų gyventi: Nevietinė, parvarýta (parvesta į marčias) iš kito krašto . 2. intr. greitai pareiti, parbėgti: Berniukas išsigandęs parvarė namo . Mes parvãrom nuo ežero su vėžiais Srj. ^ Parvarė kaip iš pirties LTR(Rs).iš tolo ar sunkiai pareiti: Tu dabar iš Kybartų parvareĩ? Kbr. Parvariaũ per tais dulkes, privargau Šil. Ka pasiutusios buvo, tai dabar pėsčios turi parvarýt Slv. | refl.: Ponas jau parsivãrė ant pietų Šts. Vos beparsivãrė ano kumelė iš Kretingos tuščiu vežimu Dr. Vakare čiut parsivaraĩ namo Tr.refl. tr. parsivyti: Ten yr upeliukas toks, iš to pasikėlė žvakelė ir ana muni varės varės, lig pat numų parsivãrė Lpl. 3. refl. tr., intr. (ppr. lėtai, sunkiai) parvažiuoti, parsistumti: Per naktį dviračiu iš Kauno parsivarỹs KzR. Ar parsivarýsi lig vakaru su vežimu namo? Ėr. Vakarais parsivarydavome vežimus nusiplūkę lyg žąsinai J.Balt. Jis buvo parsivãręs jų dviratį namo Krs. 4. tr. [i]vairuojant pargabenti (ppr. įsigytą važiavimo priemonę): Mašiną parvãrė iš Kauno Jrb. | refl. tr.: Gyrės mašinelę parsivarýsianti, visa ko prisipirksianti Krš. Pernai vaikai traktorėlį parsivãrė Vlk.refl. tr. parsiplukdyti: Išėjau tolimon kelionėn parsivarytų savo valties iš tolimos sietuvos Š. 5. tr. pargabenti, parvežti ko daug ar sunkiai: Tris mašynas malkų ans parvãrė manie Prk. Parvãrė grūdų penkis vežimus Krok. Šįmet dobilų parvarýsit gerai Gs. Siuntė mane mergelę pasogėlio parvaryt LTR(Mrk). Ana kiek žmonių mašina parvãro Krok. Parvãrė gydytoją iš Skaudvilės su drigantais Grd. Tik vakar Gaudėšiui trobą į gyvenvietę parvãrė (neišardytą pervežė) Vkš. | refl. tr.: Nueisim turgun ir parsivarýsim vežimą malkų Rm. Pernai niekaip negalėjau trobos parsivarýti Vkš.sunkiai parnešti: Parvãrė tas vaikas didžiausią klėbį šakalių Vvr. Parvarýs ryto[j] tų morkų, galėsi ryti Trk. Tris kilus kmynų parvãrė Graž. | refl. tr.: I vė[l] parsivarei knygų, kada tu jais perskaitysi!? KzR. 6. tr. gamtos stichijų jėga atnešti; atplukdyti: Saksinis vė[ja]s parvãro žuvį Klp.atpūsti: Veizėk, antai kiek lytaus parvaro End. 7. tr. prk. atimti sveikatą, jėgas: Geriau prižiūrėk kumelę: muši kasdien, o ėst neduodi – tuojau parvarýsi Jrb. | refl.: Ariant greit ant kójų parsivãro Skr. Kumelė jau visai parsivãrė, matyt, dvės Pgr. Vaikščio[ja] susisukęs – matyt, parsivãrė su mergoms Šll.refl. nusigyventi, nuskursti: Jau ir Kazimieras parsivãrė Up.
◊ kapuosè parvarýti numarinti: Ne vieną be čėso kapuõs parvarýdavo BM25. Maslauskas ir pamislijo, kad gal ir iš tiesų parvarė kapuos savo kaimyną dėl grivinpalaikės BsPII299.
\ varyti; antvaryti; apvaryti; atvaryti; davaryti; įvaryti; išvaryti; nuvaryti; panuvaryti; pavaryti; papavaryti; padvaryti; parvaryti; pervaryti; pievaryti; pravaryti; privaryti; razvaryti; parazvaryti; suvaryti; papasuvaryti; užvaryti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужен реферат?

Look at other dictionaries:

  • parvaryti — parvarýti vksm. Atė̃jo mẽtas parvarýti kárves iš ganỹklos …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • antvaryti — 1 antvaryti (ž.) tr. 1. refl. gamtos stichijų jėga būti užneštam, užstumtam, užplaukti (ant seklumos): Nė sergėte nepasisergėjome, kaipo eldija antsivarė ant seklos I. 2. pučiant atnešti, atpūsti (apie vėją): Debesis, žaibus ir lytus antvaro brš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apvaryti — 1 apvaryti tr. 1. N, K, L, Š, Rtr, NdŽ, KŽ, DŽ1 varant, genant priversti apeiti ar apibėgti aplink: Aplinkui varyti, apvaryti, apvyti LL129. Apvaryk gyvuolius aplinkuo pelkę, t. y. nevaryk stačiai J. Gyvulius apvãrė aplinkun DrskŽ. Ar devyni… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apybrėkšmis — sm. (1) J prieblanda, laikas tik subrėškus (sutemus): Jau buvo apybrėkšmis, kai mes parvažiavom iš turgaus Grg. Apybrėkšmiais nuejau pas kaimyną KlvrŽ. Apybrėkšmiais vaikai buvo jau po geraširdės globėjos pastoge LzP. Apybrėkšmiu išejau karvių… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atvaryti — 1 atvaryti K, Š, Rtr, DŽ, KŽ 1. tr. Q13,15, R, MŽ, D.Pošk, N, M, LL194, L, RtŽ, Ker, LTR(Pls) varant, genant priversti ateiti ar atbėgti (ppr. artyn): Atvaryk man anus jaučius J. Arklį atvarìs ir paliks Dgp. Ateina an sa[vo] vietos, stojasi… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • davaryti — 1 ×davaryti (hibr.) 1. tr. baigti dirbti: Eilia [stogo šiaudų] nedavaryta Dglš. ║ dirbant gauti: Reikėj[o] po siūleli suverpt – kolei davãro ik marškiniais! Dbč. Linus kol davarai lig siūlo, tai daug darbo Užp. 2. intr., tr. daryti ką nors iki… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išvaryti — 1 išvaryti K, Rtr, Š, DŽ, NdŽ; SD1200, SD411, H, H159, R44,49, MŽ59, D.Pošk, N, M, L 1. KŽ, DŽ1, Krs, Kvr, Jdp, Kur, Pnm, Ps, Mšk, Krš, Sd, Žlb priversti išeiti, išbėgti, išskristi (ppr. iš vienos vietos ar patalpos į kitą): Visi žmonės išvãro… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nuvaryti — 1 nuvaryti Rtr, Š, KŽ, SD210,218, Sut, N, M, RtŽ, LL119, L, nūvaryti KlbIX67(Bdr) 1. tr. varant, genant priversti nueiti, nubėgti ar nuskristi kur nors toliau (ppr. į kokią vietą ar turint kokį tikslą): Nuvaryti bandą į ganyklą NdŽ. Medžian… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • padvaryti — 1 ×padvaryti (hibr.) tr. pasukti į priekį (laikrodžio) rodykles: Nu tai aš savąjį dziegorių padvariaũ Mlk. varyti; antvaryti; apvaryti; atvaryti; davaryti; įvaryti; išvaryti; n …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pakrėklinėti — intr. nerangiai, pamažu paėjėti: Veršis jau pakrėklinė[ja], gal namo parvaryti Up. krėklinėti; apkrėklinėti; pakrėklinėti …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”